ARKiV. RA. J. SKVIRECKAS

TTT

ŠVENTASIS RAŠTAS

SENOJO TESTAMENTO

Ti

SVENTASIS RAŠTAS

SENOJO TESTAMENTO

II

IJOBO KNYGA PSALMIŲ KNYGA PATARLIŲ KNYGA PAMOKSLININKAS GIESMIŲ GIESMĖ IŠMINTIES KNYGA SIRAKHO SUŪNAUS JĖZAUS-EKLESINĖ

JEŠAJO PRANAŠYSTĖ JEREMIJO PRANAŠYSTĖ RAUDOS BARUKHO PRANAŠYSTĖ EZEKIĖLIO PRANAŠYSTĖ DANIĖLIO PRANAŠYSTĖ DVYLIKOS MAŽESNIŲJŲ PRANAŠŲ KNYGA

Vertė ir Komentorių pridėjo KAUNO ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS JUOZAPAS JONAS SKVIRECKAS Teologijos Daktaras

II laida

ROMA IO 58

Imprimatur Datum p/t Zams in Tirol die 18 Septembris 1952 * Joseph Jo. Skvireckas Archieppus Metropolitanus Nr. 18/1952 Kaunensis

Spaudė Fausto Failli, Roma, 1958 Tiražas I,500 egz.

SENOJO TESTAMENTO II TOMO TURINYS IJOBO KNYGA Įvadas . . tae Ga aa a LSS Knygos įžanga: Tikroji Ijobo nelaimių priežastis. Jo išbandymas, A ET E TA L a Base

I. Ijobo ir trijų jo prietelių ginčas apie kentėjimų priežastis :

I. Pirmoji dialogų eilė : a/ Ijobo žodžiai, kuriais sukeliamas ginčas, 3,1-26 . b/ Pirmas Eliphaso atsiliepimas, 4,1-5,27 A c/ Pirmas Ijobo atsakymas Eliphasui, 6,1-7,21. d/ Pirmas Bildado atsiliepimas, 8,1-22. e/ Pirmas Ijobo atsakymas Bildadui, 9,I-I10, 22. f/ Pirmas Sopharo atsiliepimas, II,I-20 . TE g/ Pirmas Ijobo atsakymas Sopharui, T2,1-14,22.4 5 2. Antroji dialogų eilė : a/ Antras Eliphaso atsiliepimas, 15,1-35. . b/ Antras Ijobo atsakymas Eliphasui, 16,1- 17,16. c/ Antras Bildado atsiliepimas, 18,1-21 . . 20 d/ Antras Ijobo atsakymas Bildadui, r9,1- 29. e/ Antras Sopharo atsiliepimas, 20,1-29 . . 1/ Antras Ijobo atsakymas į Sopharo žodžius, 21, I- -34 3. Trečioji dialogų eilė: |, a/ Trečias Eliphaso atsiliepimas, 22,1-30. . . b/ Trečias Ijobo atsakymas Eliphasui, 23,I- -24,2 c/ Trečias Bildado atsiliepimas, 25,1-6 . d/ Trečias Ijobo atsakymas Bildadui, 26,1- 14 š 4. Ijobo monologas : a/ Pirmoji monologo dalis, 27,1-28,28 . š b/ Antroji Ijobo monologo dalis, 29,1-31,40 . . II. Eljaus žodžiai : 1. Pirmas Eljaus atsiliepimas, 32,1-33,33. 2. Antras Eliaus atsiliepimas, 34,1-37 . 3. Trečias Eljaus atsiliepimas, 35,1-16. . 3 4. Ketvirtas Eljaus atsiliepimas, 36,1-37,24. . III. Dievo žodžiai : 1. Pirmas Dievo atsiliepimas, 38,1-39,35 . . 2. Antras Dievo atsiliepimas, 40,1-42,6.

Knygos pabaiga, 42,7-16. |

PSALMIŲ KNYGA

Žodis Psalmyno Skaitytojams. Įvadas: Religinė žydų poezija . . Psalmių Knyga . 2 D čų Sudaus Imo a Psalmių Knygos tekstas ir komientotžus Pirmoji Psalmių Knyga. Antroji Psalmių Knyga . 2 a ati a k, A Trečioji Psalmių Knyga . Ketvirtoji Psalmių Knyga . Penktoji Psalmių Knyga.

IOI

103

106 108

113 177 224 254 280

VI

Įvadas. Įžanga,

T,

Visokios

Idi, III.

IV.

Mi

PATARLIŲ KNYGA

2,17,

Išminties perspėjimai jaunuomenei : 1. Reikia vengti piktųjų ES ir > išmin- ties balso 1,8-33 AM oitgt 2 7

. Įsigijimas išminties suteikia daug 2 ir nuo didelių nelaimių, 2,1-22 2 4

3. Gausus atsilyginimas išminties sekšjaios, 3,1-35 4. Tėvo pamokymai apie išmintį, 4,1-27. |

Reikalas sergėtis nešvarios meilės ir rai ištikimy- bės moterystėje, 5,1-23 ,

. Išminties pamokymai apie laidavimą, Luglavslo, saijų ištvirkimą ir S k “= suvedžio- jimus, 6,I-7,27 >,

7. Pakvietimas sekti amžinąją ikimiai 8, I- |

8. Pakvietimas i du E Išminties ir paikybės, 9,I-I8 221

gyvenimo Iaisylias e kas

N

Oi

o

Saliamono Patarlės, I0,I-22,16. .

Išminčių žodžių rinkinys, 22,17-24,22. Pirmas priedas . . Antras priedas: Paraginimas pa "E ir vengti tin- ginystės, 24,23-34. Ė O i + Vėlesnis Saliamono Patarlių rinkinys, 25,1-29,27 .

Teikėjo sūnaus Rinkėjo žodžiai ie sūnaus 865 Masiečio žodžiai/, 30,1-33. š ši Karaliaus Lamuėlio motinos pamokymas *pe Ieanėliaus ParajBs, 31,I-9 2 a B ata š Gyrius stropios inoorikikčss 31,I0-31I.

Įvadas.

PAMOKSLININKAS

Knygos iškaoa, T,2-IT ,

I:

LI:

LL

Pirmas Pamokslininko svarstymas : Tuščios yra žmogaus pastangos permatyti Žmogaus L Akaiakas prigimtį ir reika- lus, I,I2-2,26. „RB š

Antras Pamokslininko radis išmintis negali at- spėti visų gyvenimo mįslių : Žmogus visai priklauso nuo Dievo pa aizdos skirto laiko ir tvarkos, 3,I-I5. k Žmogaus nežinojimas nušviečiamas pavyzdžiais, 3,16- A TO o 2 4 Kaip reikia elgtis Dievo atžvilgiu, 4, 17- 5, Sao Ša Platesni paaiškinimai augščiau i bo ASA, 5 Ž 6,12. (17 ie

Trečias Pamokslininko svarstymas: Apie išminties nau- dingumą praktiniame gyvenime, 7,1-24 . .

Kaip reikia laikytis galingo ir neteisingo kunigaikščio

atžvilgiu, 8,I-9 . ; Mar pm EMaa E) kB

335 339

Apie atsilyginimą ir bausmės problemą, 8,I0-9,16. Trečias Pamokslininko svarstymas baigiamas G naudotinais gyvenime, 9,18-12,8 . a A 6 Knygos epilogas, I2 9-I4

SALIAMONO GIESMIŲ GIESMĖ

Įvadas . Prologas, I,I-4

I. Poema: Sužadėtinės ir Sužadėtinio dialogas : Sužadėtinės bandymai ir troškimai, I,5-7 . Savitarpinė Sužadėtinio ir Sužadčtinės kontempliacija, 158-2,25 4 AE Sužadėtinio ir Sužadėtinės bendravimas, 2 .3- 2.

II. Poema : Sužadėtinės monologas : Antras Sužadėtinės pa ir Ajo a > A PeĘ Ž,B-E7 a Al š 5 Bandymai, 3,I- 5 ž Ateinantį su didele iškilme dangiškąjį Sužadėtinį pasi: tinka Sužadėtinė ir jos palydovės, 3,6-II . . III. Poema : Sužadėtinio monologas, 4,1-5,1. IV. Poema: Kitas Sužadėtinės monologas, 5,2-6,3. V. Poema: Antras Sužadėtinio monologas, 6,3-I I.

VI. Poema: Khoro, Sužadėtinio ir Sužadėtinės e S ij 6,12-7,1I. Ž ž :

VII. Poema: Paskutinis abiejų Sužadetinių dialogas, 8,I- >: Pabaigos žodis . .

IŠMINTIES KNYGA

Įvadas . .

I. Išmintis savo esme ir vaisiais : 1. Išmintis tikros laimės ir nemarumo šaltinis : a/ Sąlygos reikiamos išminčiai įsigyti, I,I-II. b/ Kilmė ir priežastys mirties, I,I2-2,25. Ža d c/ Teisieji ir bedieviai šiame gyvenime, 3,I-4,20 . |. d/ Nevienoks teisiųjų ir RASĖ likimas kitame gyve: nime 5,I1-24 . 2. Išmintis gyvenimo levas“ a/ Išmintis giriama ypač karaliams ir Gala, 6,I- 53 b/ Aprašymas Išminties, 6 „24-8,16. , ž c/ Saliamono malda išminčiai įgyti, 8 17- 9,19 š II. Kaikurie išminties veiksmai išrinktosios tautos istorijoje : 1. Išminties galia gelbėti ir bausti : a/ Išminties padaryti stebuklai teisiesiems, aj jan nuo Adomo iki Mošei, IO,I-11,4 . A Ž b/ Išminties padaryti stebuklai pe Dievo nepriete: lius, II,5-I2,27 . Ė 2 2. Stabmeldystės disitadimės, prigimtis, pailkumas ir Ikės. mės ją, I3,I-I5,I9 . 3 IS Ė 3. Išminties ir neišminties vaisiai, Kai

494

497

502 509

VIII

EKLESINĖ

Įvadas . . Prakalba . š Įžanga: Išminties "pradžia, "kilnumas ir vertė, I, 1- -40 5

I. Išminties prigimtis ir geradarystės :

1. Išmintis ir Dievo baimė, 2,1-4,1II. 3

2. Išmintis praktiniame gyvenime, 4,12-6,17 .

3. Išmintis santykiuose su artimu, 6,18-16,23.

II. Dievas ir kūriniai. Žmogus ir moralybė :

r. Santykiai Dievo ir žmogaus, 16,24-18,14 Atsargumo ir apdairumo patarimai, I8,I5-20,31 Paraginimas sergėtis nuodėmės, 21,I-1I . Išmintingas ir paikas, 2I-I2-22,32.

5. Liežuvio ir ištvirkimo nuodėmės, 22,33-23, 38

> O NR

III. Išmintis šeimos ir visuomenės gyvenime :

Pagyrimas išminties, 24,1-47

2. Vyras ir Žmona, 25,I-26,24

Santykiai su artimais, 26,25-29,35

4. Šeimos židinio laimė, 30,1-31,II š 5. Padori laikysena pokyliuose, 31,12-32,17

m

(93)

IV. Dorovingas gyvenimo tvarkymas : 1. Santykiai su Dievu ir su artimu, 32,18-38,2 2. Išminčiaus minčių tiesumas, 38,25-42,14. V. Gyrimas Sutvėrėjo ir Sen Testamento šventųjų: 1. Gyrimas Sutvėrėjo, 42,15-43,37- I ais 2. Gyrimas Sen Testamento šventųjų, 44,1-50,23 .

Knygos pabaiga, 50,24-31 Priedas : Sirakho sūnaus Jėšuos malda, 31, I- 28.

JEŠAJO PRANAŠYSTĖ Įvadas... Knygos Spin Grasymai Judui ir Jerusalei :

a/ Įžanginis pamokslas, I,I-31. . b/ Būsima Judo ir Jerusalės garbė bausmėmis prirengta,

2,1-4,0 > c/ Žy dai neištikimas Viešpaties vynuogynas, 5, I- -30 d/ Taialmmingas Neo i go pareigų eiti, 6,I-13. š S A

2. Būsimas tautos adiuotojas. Emasišlisi: a/ Emanuėlis ir jo gimimas mergaitės, 7,I-8,4. . . b/ Paguodos, kokių Emanuėlis suteiks savo ištikimiems prieteliams, 8,5-9,7 . . c/ Viešpaties ranka ištiesta prieš Ephraimo karalystę, 9,8>I0,4 +. | . ro ; = d/ Vargas Asurui, "o 5 5 34 2 ' e/ Visuotinė ir taiki Mesijo karalystė, IT, I- 12, 6 2 3. Pranašystė apie svetimas tautas: | a/ Pranašystė prieš Babelę ir a o. nelaisvės ha baigą, 13,1-14,23. b/ Pranašystė prieš Asiriečius, 14, 24- 271 c/ Pranašystė prieš Pilistimus, 14,28-32 .

d/ Pranašystė prieš Moabiečius, I5,1-I6,14. J

e/ Pranašystė prieš Sirus ir prieš Isračlį, 17,1-14.

1/ Pranašystė prieš Etiopiją, 18,1-7. 4

g/ Pranašystė prieš Egiptą, I9,I-20,6 . .

8 Kita pranašystė „prieš Babelę, 21,I-I0 š

i/ Pranašystės prieš Edomiečius ir Arabus, 2I,II- 7

k/ Pranašystė prieš Jerusalę ir 25 šventyklos virši- ninką Sobną, 22,1-25 . : , A

I/ Pranašystė prieš Tirą, 23, I-T8

Pranašystė apie pasaulio pabaigą :

a/ Sunaikinimas žemės ir paskutinis teismas, 24,1-23 .

b/ Teisiųjų ESET, džiaugsmas, dėkojimas, 25,1- 20,2£ S AS

c/ Bedieviškų tautų "žuvimas, amžinas Isračlio išlais- vinimas, 27,I1-13 . „L

Pranašystės prieš Dievo tautą ir prieš Asiriečius, kara-

liaujant Ezekijui :

a/ Pirmas vargas, arba teismas Samarijai ir Jerusa- Ie PŽ25iI2053 par Aris TR ALALTS ls a

b/ Antras vargas, arba nuplakimas ir atvadavimas Aričlo, 29,1-24.

c/ Trečias a prieš Judo 'sandorą su Egiptiečiais, 30,1-33 -

d/ Ketvirtas vargas vėl prieš Žydus, bėgančius į Egiptą, 31,I-32,20 .

e/ Penktas vargas : Kai Asiriečiai bus sugėdinti, Jeru- salė bus išlaisvinta, 33,I-24 .

i/ Dievo kerštas pagonims. Isračlio garbė, 34, I- 35, 10

Istorinis pasakojimas :

a/ Ezekijas ir Senakheribas, 36,1-37,38 .

b/ Ezekijo liga, Merodakho Baladano pasiuntinystė, 38,1-39,8. Am

II. Paguodos knyga Isračliui. 1. Isračlis bus išlaisvintas Babelės vergijos :

a/ Būsimas Isračlio išgelbėjimas visai tikras, 40,1-31

b/ Israėlio išgelbėjime pasireikš Dievo galybė ir iš- mintis, 41,I-29 . .

c/ Viešpaties Tarnas Isračlio tarpininkas ir pagonių šviesa, 42,1-43,I3. . «

d/ Kerštas, išlaisvinimas ir šventosios Dvasios suteiki- mas, 43,14-44,5. a a RO

e/ Dievas tikras, stabai tuštybė, 44 6- -23 de

1/ Kiras Viešpaties i“ ir Isračlio išlaisvintojas, 44,24-45,20. M) Ė

g/ Babeliečių dievų žuvimas, 46,1 1- 13. E

h/ Pačios Babelės pažeminimas ir sugriovimas, 43, I-I 5

1/ Judas išlaisvintas nuo Babelės jungo, 48,1-22 . .

Viešpaties Tarno pažeminimas ir garbė :

a/ Viešpaties Tarnas skelbia savo pata: ir Siono atstatymą, 409,I-26 . |

b/ Isračlis dėl savo kaltės atmestas. Viešpaties Tarnas ištikimas savo pareigoms, 50,1-II Do A

c/ Isračlis galų gale bus išgelbėtas, 51,1-23 . Ž

d/ Kitos pranašystės apie Jerusalės išlaisvinimą, 52, I-12

e/ Viešpaties Tarno kančia, prisikėlimas ir garbė, 52,13-53,12. „Rr 2

IX

Įvadas . .

1/ Naujosios Jerusalės garbė, 54,1-17 .

g/ Kelias į išgelbėjimą, 55,I-13. .

h/ Išgelbėjimas skiriamas taip pat pagonims, 56,1 1-8 i/ Daug Isračlaičių nepasieks išgelbėjimo, 56,9-57,21.

Dangiškosios Jerusalės garbė ir laimė :

a/ Apie tikrą ir netikrą šventumą, 58,I-I4. ė

b/ Naujoji sandora bus sutvirtinta Israėlio atgailos, 59,I-2I S m AR

c/ Naujosios Jerusalės "garbė, 60, I-22 .

d/ Tos garbės a ai ir darytojas 52 Viešpaties Tarnas, 6I,I-II. das

e) Pageidautas ir gautas išgelbėjimas, “62, I-12

i/ Kerštas Siono neprieteliams, 63,1-6. . .

g/ Belaisvio ir nelaimingo Isračlio malda, 63, 7- 64,12.

h/ Viešpaties atsakymas į Israėlio maldą, 65,1-25.

i/ Naujoji Jerusalė : bedievių teismas it pasmerkimas, 66,1I-24 24: Mae ;

JEREMIJO PRANAŠYSTĖ

Knygos antraštė, 1 I,I- 4. ; T Įžanga: pašaukimas jeremijo pranašo pareigų eiti, 119, 4 I. Viešpats nepakeičiamai nutaria padaryti galą Žydų kara- lystei :

I:

Viešpaties ištikimybė, Ža neištikimumas ir nedčkin- gumas, 2,I-3,5 O

Nedaranti atgailos bs Lentės ganė Ispanai ir

galų gale bus atmesta :

a/ Nusidėjėliams primenamos kaltės ir rodomas at- gailos kelias, 3,6-4,4 . .

b/ Šukietėjusius nuodėmėse Žydus tuojau sutiks viso- kios nelaimės, 4,5-31 .

c/ Didžiausis Judo karalystės sugedimas, S 131.

d/ Jerusalė bus apgulta ir sunaikinta, 6,1-30.

. Tuščias Žydų pasitikėjimas šventykla, aukomis, api-

pjaustymu ir tikras išganymo kelias :

a/ Bedieviškas maišymas garbinimo Dievo su tarnavi- mu dievaičiams, 7,1-8,3-

b/ Nuostabus Žydų užsispyrimas daryti pikta, 8 4 0,22

c/ Išsigelbėjimo kelias, 9,23-I0,25. . .

Žydai peržengia šventąją sandorą :

a/ Prakeiktas, kas Dievo sandorai neištikimas, I1,I-17 b/ Sąmokslas prieš Jeremiją ir prieš Viešpatį, 11,18- 12- 17 c/ Judo puikybė bus pažeminta, I3,1-27 5

Viešpats nedovanos savo nedčkingai tautai :

a/ Dievas du kartu atmeta Jersnijo maldą o e I14,1-15,9.

b/ Dvejopas pranašo dejavimas ir Viešpaties jam su- teikta paguoda, I5,I0-21 $

c/ Dievo paliepimas Jeremijui apreikšti pasielgimu ir žodžiais Žydams skirtų nelaimių didumą, I6,1-17, 4

d/ Ištrėmimo ir išgelbėjimo priežastys, 17,5-27. .

Isračlio atmetimas patvirtinamas simboliais :

a/ Molis puodžiaus rankose, I8,1-23. b/ Sudaužyto indo simbolis, r9,1-20,18 .

711 773 774 Lis

778 780 783

786 787 789 790 792

795

799 806 806

809

846

850 852

10.

Dievo teismai piktiems ganytojams :

a/ Jerusalė bus Kaldiečių paimta, 21,1-14. E

b/ Prakeikimai piktiems Judo karaliams, 22,I- 23, 8.

c/ Pranašystė prieš netikrus pranašus, 23,9-4

d/ Trumpu laikų Dek Ka A aoolai, 24,I-IO Prarat a pa

Septynios dešimtys elaisoės austų:

a/ Dievo teismai Žydams ir pagonims, 25,1-38. .

b/ Jeremijo kova prieš nedorus kunigus ir netikrus pranašus Žyduose, 26,1-24.

c/ Kitas Jeremijo susirėmimas su netikrais Jerusalės pranašais, 27,1-28 S

d/ Jeremijo kova prieš netikrus Žydų pranašus, Byve: nusius Babilone, 29,1-32 APB 2

Atvadavimas ir atstatymas Isračlio :

a/ Nelaisvės pabaiga: Žydų laimė ir garbė, 30,1-22

b/ Viešpaties audra bedieviams ir būsimoji Isračlio laimė. Naujoji SRL sandora su jojo tauta, 30,23-31,40. o ia

Duotųjų mesijinių S a ania:

a/ Pasakojimas apie dirvos pirkimą, 32,I-44. . .

b/ Maloningų pažadų Isračliui panaujinimas, 33,1- 26.

II. Pranašo Jeremijo veikimas ir vargai Jerusalės pačmimo

metu :

1. Jeremijas veltui mėgina grąžinti į Dievą savo tautiečius,

kolei Jerusalė dar nebuvo paimta :

a/ Grasymo žodžiai karaliui Sedekijui ir vyres- niesiems, 34,I-22. . š

b/ Nuostabus Rekhabiečių "klusnumas, 35, I- 19. 5

c/ Jeremijo pranašysčių knygos sudeginimas, 36,1-32

d/ Jeremijo likimas ia ki ir pačmimo metu, 37,I-38,28 . š A so

Jeremijo pranašysčių Ikiuas

a/ Paėmimas Jerusalės ir paleidimas Nas 39,1-I8 b/ Godolijas ir Jeremijas, 40,1-41,18 Šia a c/ Jeremijas priverstas eiti į Egiptą, 42,1- 43, 13 o d/ Įspėjimai Žydams Egypte dėl stabmeldystės, A 30 e/ Viešpaties žodis Barukhui, 45,1-5 aa

III. Pranašystės apie pagonių tautas :

Pabaiga :

Įvadas .

a/ Dvi pranašystės prieš Egiptą, 46,1-28

b/ Pranašystė prieš Pilistimus, 47,1-7 .

c/ Pranašystė prieš Moabiečius, 48,1-47 . «

d/ Pranašystės prieš įvairias rytų šalių tautas, 40, I1- -39 e/ Pranašystė prieš Babiloną, 50,1-51-64. 06

Įvykdymas pranašystės apie Jerusalę, 52,1-34.

RAUDOS

Pirmoji SA Raudonas dėl Jerusalės sunaikinimo, I,T-22

Antroji rauda : Baisus teismas buvo B Dievo S,

2,1-22

Trečioji rauda: Tarnsi Kenžūjirėjų Aašetis ir sikžiaėi paguodos dženi, maldingiesiems 3,1-66 . „Mi sis Ė

XI

855

880 883

885 887 888

891

804 895 898 900 902

902 905 905 909 912 921

924 926

931

235

XII

Ketvirtoji rauda: Sunaikinimo didumas ir priežastys, 4,1-22. Penktoji rauda: Pranašo Jeremijo malda Žydus, 5,1-22 .

BARUKHO PRANAŠYSTĖ

Įvadas . Barukho knyga Istorinis įvadas, I,I-I4. as 2. Atgailą darančios tautos sakų, a

3. Pagyrimas išminties ir išsigelbėjimo kelias, 3,9-5,9.

II. jeremijo laiškas, 6,I-72 .

EZEKIĖLIO PRANAŠYSTĖ Įvadas . A L E aa Įžanga: 1. Pranašo Ezekičlio pašaukimas : 1/ Viešpaties apsireiškimas Ezekičliui, 1,I-2,1a

2/ Ezekičlio pašaukimas ir pp“ Akynes eis sija

goms, 2,1b-3,21.

I. Dievo teismų knyga. 1. Pranašystės prieš Žydus :

a/ Simboliais išreikštos bausmės Jerusalei, 3,22-5,17 b/ Žodžiais paskelbtos aps sri dėl roė stabmel-

dystės, 6,I-7,27.

c/ Viešpats regčjimais apreiškia pranašui Jerusalės gy-

ventojų nusikaltimus ir bausmes, 8,1-I 1,2

d/ Pranašystės prieš karalių, tautą ir netikrus prana-

šus, I2,I-14,23

c/ Prilyginimais įvaizdinamos | Žydų nelaimės, I 15, I- 10,14 e/ Isračlio nedčėkingumas, Viešpaties ištikimybė, 20, I-44 1/ Gaisru ir Viešpaties PA sunaikintas Isračlis,

20,45-21I,32. . = £/ Terusalės sugėdinimas | ir "bausmė, 22 1-31 4

h/ Samarijos ir Mm ao, Oolė ir Ooliba,

23,1-49 . | 1/ Du Jerusalės. žuvimo simboliu, 24,1 -27.

. Ezekičlio pranašystės prieš pagonis :

N

a/ Pranašystės prieš artimus Judo kaimynus, 25,1-17

b/ Pranašystės prieš Tirą ir Sidoną, 26,1-28,26. c/ Pranašystės prieš Egiptą, 29,1-32,32 L II. Paguodos žodžiai Isračliui ir pagonių tautoms :

1. Viešpaties tautos atstatymas, Dievo karalystės priešų

sunaikinimas :

a/ Ezekičlio pranašo pareigose patvirtinimas, 33,1-33 b/ Nedori ganytojai ir gerasis Israėlio Ganytojas, 34,1-31 c/ Idumėjos sunaikinimas, Isračlio šalies atnaujinimas,

35,1-36,38 .

d/ Simbolinė "pranašystė a apie Jorusalės prisikėlimą,

37,1-28 š e/ Isračlio neprietelių sunaikinimas, 38, I- -39, 29 5 Pranašystės apie naują tautos gyvenimą : a/ Naujosios šventyklos aprašymas, 40,1-43,27. b/ Naujas Dievo garbinimo būdas, 44,1-46,2 c/ Nauja šventoji žemė, 47,1-48,35 .

N

940 943

946

948 950 953 959

963 966

969

971 974 977 983 988 999

1002 1005

1007 1010

1012 1013 1019

1026 1029

1031

1034 1036

1040 1050 1056

DANIĖLIO PRANAŠYSTĖ

Įvadas . r/ Daniėlio istorija : 1. Daničlio ir trijų jo draugų isiakas Babelės karaliaus rūmuose, I,I-21 . Ž 2. Pirmas Nabukodonosoro Šis ri ir jo išaišiinimės, 240 B 5 Taa Sub 3. Trys Daniėlio Ataagai ugnies Erosčsio) 3,I-97.

4. Kitas Nabukodonosoro sapnas apie didelį 69 ir to sapno išaiškinimas, 3,98-4,34. ž Sia

5. Baltasaro y ir Saptingų A išaugas, 1-31. sti Aralo B 6. Danielis liūtų duobėje, š. I- >8 . II. Danielio regėjimai : I. Regėjimas apie keturias As, ir APIS Mesijo ka- ralystę, 7,1-28 a M 1 ius AR 2. Regėjimas apie aviną ir ožį, 8,1-27. 1: - 3. Pranašystė apie septynias dešimtis metų savaičių, 9,I-27 . LT s O gias MA gi 4. Viešpaties tautos vargai iki jos atnaujinimui, IO,I-12,13 A. Sisanis išgelbėjimas, 13,1-64

B. Belio ir slibino sunaikinimas, 13,65-14,42 . .

OŠĖJO PRANAŠYSTĖ

Įvadas . I. Simboliniai Ošėjo veiksmai : 1. Moterystė su paleistuve, I,I-2,1 er AKA 2. Israėlis neištikima moteris, bausmės neištikimajai ir pažadas išgelbėti, 2,2-24 . 3. Išsigelbėjimo kelias, 3,1-5 .

II. Pranašiniai Ošėjo pamokslai ; 1. Isračlio kaltės ir bausmės paskelbimas, 4,1-5,9. 2. Isračlis ir Judas nenori a nuoširdžiai į ia 5,I0-7,1I6 . . 3. Stabų garbintojai bas Lankai ir gaus s liūdėti, 8, I-IO, š Isračlio nelaisvė ir grįžimas jos, I0,9-11,II 5. Paraginimas daryti atgailą, II,I12-I14,10 .

=

JOELIO PRANAŠYSTĖ

Įvadas. S os SS L GIES oa I. r. Skėrių sunaikintas kraštas, I,I-20.

2. Paraginimas daryti atgailą, 2,I1-17 II. 1. Derlingiausi laukai, 2,18-27.

2. Dvasios bijosi ir 8 Viešpaties dieną, 2, 28-3,2I. 5 O š "S 241 2

XIII

10660

1063

1065 1069

1077

1079 1082

1084 1087

I090 1097 1107

IIIO

III4

III6

1II8Š 1120

II2I

1123 LL27 1130 1132

1136

II37 1138

1140

1141

XIV

AMOSO PRANAŠYSTĖ

Įadas. 4 an L k a S sr ASA A As TA MES I. Dievo teismas visoms Palestinos tautoms ir išrinktajai raktais d. 152 TO aka o TS a as g as a dMO TUB paste knyga: Istačlio nubaudimo tikšumas, 3,1=£5 4 4 44 4 44 I149 2. Isračlio užsispyrimas, 4,I-I3 . < T 3. Isračlio karalystė bus visai šunaiišinča, 5,I- B Ei LSE III. Simboliniai regėjimai apie Isračlio žuvimą, 7,I-9,I5 „<. II55

ABDIJO PRANAŠYSTĖ

Įvadas. T t a S R T AA L Aa as A LBO

Idumiečių ir Isračlio sūnų likimas, 1-21 5 444 4 44 TOO

JONOS PRANAŠYSTĖ

Tvadasų 7 a AL AT LPA L a EEG I 46 Kopa laivo Go A aka B a A sa LO

25 įjona) bangino pilyel £,L-LE94 254 os a 205

DS 2 ijjonapNinivejes3 20, 4 ML AKSA RS 66

21 Ilonos nepasitenkinimas; 4, 1-2 k 167

MIKHEJO PRANAŠYSTĖ

Lvadašė + „409545 ga a E a a a ss OO I. Pranašo grasymai tautai : 1. Dievo teismas Samarijai ir Jerusalei, I,I-I6. . . . . II7O 2, Tautos it jos vadų nuodėmės, 2,1-35£2 + 4 k 4 4 ŽI72 II. Paguodos žodžiai tautai : i. Gauta puscaLianjinta 41-55 anais ra ai TAG 2. Tauta susilauks žadėtojo Valdovo, 5,2-14 <... „|. 1175 III. Išsigelbėjimo kelias : 1. Viešpaties priekaištai nedčkingiems vaikams, 6,I-I6. . | 1177 2. Atgailojančios tautos malda ir Viešpaties dovanojimas, | are M T EI a ALSA TS

NAUMO PRANAŠYSTĖ

ĮšiadaS > + die P rs aidas a a od os sko a ISI i. Ninive Žuūs,' Isračiis IšŪkS, IE S „(4 4 4 a 4 TB 2. Ninivė bus apgulta ir sunaikinta, 2,I-I3. .. . . . . II83 3. Ninivė žuvimo yra nusipelnius, ir jis nebeišvengia- mas S 100 A a a a a e a ų LS4

ABAKUKO PRANAŠYSTĖ

Ivadasi? 2 276 ASM LM an og a S A 187

1. Dievo teismas nusidėjėliams, I,I-2,20 . 2. Abakuko giesmė, 3,1-19 . .

SOPHONIJO PRANAŠYSTĖ

Įvadas . ALL I. Viešpaties grasymai : 1. Didi Viešpaties diena artėja, I,I-I8. 2. Visi nusidėjėliai bus teisiami, 2,1-3,7 . II. Viešpaties išgelbėjimas, 3,8-20 .

AGĖJO PRANAŠYSTĖ

Įvadas . . A a i o ai 1. Paraginimas statyti šventyklą, 1,1-2,1. 3 2. Pasuodos žodžiai šventyklos statytojams,2,2-24

ZAKHARIJO PRANAŠYSTĖ

TvadaS* Tačis ja, aa A A Sa a A Įžanga: Paraginimas daryti atgailą, I,I-6 . I. Garbingos ateities pažadėjimas : Pagonių galios sunaikinimas, I,7-21. Garbingas Jerusalės atstatymas, 2,1-13 Kunigystės šventumo atnaujinimas, 3,I-10. Šventyklos atstatymas, 4,I-I4 Tautos nuodėmės atėmimas, 5,I-II . 2 Teismas tautoms, Dievo tautos laimė, 6,1-1 5

T

II. Tinkamas prisirengimas laimėti pažadus, 7,1-8,23 .

III. Tautos gelbėjimo įvykdymas : 1. Teismas pagonims, 9,1-II,I7 . Pal 5 2. Viešpaties žodžio našta Isračliui, 12,I-14,2T

MALAKHIJO PRANAŠYSTĖ

Įvadas . . Įžanga: I. Papeikimai kunigams, I,I-2,9

II. Tautos nuodėmės ir Viešpaties teismas. Pranašystės pa-

baiga, 2,I0-4,6 .

XV

1188 IIOI

1195

1196 II97 1190

1201 1202 1203

1207 1208

1208 12I0O I21T 1213 1214 1215

1217

1219 1225

1232

1234

I237

IJOBO KNYGA

Įvadas

1. Pirmoji tarp poetinių Sen Testamento, taip vadinamųjų « Iš- minties» knygų, yra Ijobo knyga. Ijobas yra vardas svarbiausio toje kny- goje minimo asmens, apie kurio kentėjimus autorius kalba, Jis, pasirėmęs pasakojimu apie daugeliui Rytų kraštuose žinomą Ijobo likimą, parašė apie asmenį veikalą, kurs gali būti teisingai laikomas viena gražiausių senovės poemų

2. Teisingo žmogaus kentėjimų problema jau žiloje senovėje rūpėjo daugeliui giliau dalykus svarstančių žmonių, ir ji liko gyva iki mūsų dienų. Asiriečių, Babiloniečių literatūroje jau buvo poema apie « kenčiantį Tei- sųjiį». Panaši tema buvo liečiama Egipto ir Indijos literatūroje. Trumpai paliestą randame kitose Biblijos knygose : Psalmėse, Pamokslininke, Ješajo pranašystėje ir kitur

Tik Ijobo knygos autorius plačiai ir savaip nagrinėja tradicijos išlai- kytas nuomones apie teisingo žmogaus kentėjimus. Jis tačiau nuo- monių nelaiko savomis, nepasisavina. Pats jis nesprendžia, jis palieka spręsti savo skaitytojams ir patiems bandyti išpainioti painų klausimą. Skaitytojams jis duoda dramatinės formos veikalą, kuriame pareiškiamos keleto asmenų nuomonės apie atsitikimą, kokį jam kaip pagrindą patiekė sena Patriarko Ijobo istorija

knygos mes visų pirma sužinome, kas buvo pats Ijobas. Jis buvo dievobaimingas ir turtingas Huso krašto gyventojas, pertekęs žemiškų gėrybių. Jis netikėtai susilaukia baisiausių nelaimių, kokios tik gali sutikti žmogų čia žemėje, Dievui visa tai leidžiant

Nustojęs savo gėrybių, vaikų, sunkiausios ligos suspaustas ir visų pa- liktas jis kenčia tas nelaimes su didelė kantrybe. Jo paguosti ateina trys prieteliai. Pradžioje jie tyli. Paskui, Ijobui pradėjus dejuoti dėl savo ken- tėjimų didumo, kyla tarp visų ginčas apie nelaimių priežastis. Trys prieteliai stengiasi vienas po kito įrodyti, kad visos žemiškos nelaimės yra bausmė buvusias kaltes ir ragina Ijobą daryti atgailą. Ijobas prie- šinasi ir tvirtina, kad jis savo elgesiu nenusipelnęs tokių bausmių, kad jo kančios perdaug didelės ir priverčia prietelius nutilti

Tuomet įsikiša į ginčą ketvirtas iki tam laikui tylėjęs prietelis, Eljus. Ir jis nelaiko Ijobo laisvu nuo visų kalčių, bet aiškina, kad Dievas ir tuo- met teisus, kai plaka žmones, nors jie nesijaučia esą labai nusikaltę ; nes m siunčiąs nelaimių taip pat, kad pasireikštų didesnė pažanga dory-

ėse

Eljui tebekalbant, atsiliepia Dievas ir baigia ginčą, peikdamas tris Ijobo prietelius, iškeldamas aikštėn savo visagalybę, ir neištiriamas savo išminties paslaptis

1

Ijobas nuolankiai gailisi savo neatsargumo atsiliepimuose apie Dievo elgesį su juomi, gauna sau ir prieteliams kaltės atleidimą, o Dievas vėl jam suteikia gėrybių, daugiau nekaip jis anksčiau turėjo

3. Turinio atžvilgiu Ijobo knygą galima šiaip padalinti :

Įžanga /1,1-2,13/: Laimingas Ijobo gyvenimas ir sutikusios nelai- mės. Pirmoji dalis /3,1-31,40/ : Ijobo dialogai su trimis pirmais prieteliais. Antroji dalis /32,1-37,34/: Ketvirto Ijobo prietelio Eljaus žodžiai. Trečioji dalis /38,1-42,6/: Dievo žodžiai. Knygos pabaiga /42,7-16/: Papeikimas trims pirmiems prieteliams ir naujas laimingas Ijobo gyvenimas

4. Vyriausioji Ijobo knygos idėja yra labai svarbi. Tai didelis ir skaudus klausimas, kurs neretai vargina net krikščionis : kodėl žmonių giminę sutinka gyvenime taip daug kentėjimų ir ypač kodėl turi kentėti teisusis. Tas klausimas labai gyvai svarstomas knygoje dėl ištikusių Ijoba nelaimių

Trys Ijobo prieteliai mato Dievuje tik kietą teisėją, kurs teisybės tvarkai palaikyti duoda jau čia žemėje piktiesiems kas pikta, o geriesiems kas gera : jiems kentėjimas yra visados ir tiktai nuodėmės pasėka

Eljus pripažįsta, kad Dievas yra ir maloningas tėvas, kurs norėdamas tikriau atitraukti vaiką nuo piktenybės kaikada smarkiai baudžia ir mažesnius nusikaltimus

Knygos įžanga ir pabaiga parodo, kad dievobaimingas Ijobas buvo sunkiai prislėgtas, leidžiant Dievui, kad būtų ištirtas jo dorumas ir kad jis pasirodytų dar šventesnis

Kadangi tat būna visokių kentėjimo priežasčių, todėl jau Eljus drau- džia teisti Dievo apvaizdą, Dievas gi savo paklausimais apie matomus, bet žmonėms nesuprantamus dalykus, dar aiškiau parodo, jog žmogui nevalia perdaug drąsiai teisti neregimus apvaizdos kelius. viso ko tat galima suprasti, kad knygos autoriaus tikslas buvo įspėti, kad žmogus perdaug žingeidžiai tyrinėdamas Dievo apvaizdos nustatytą tvarką nesi“ savintų sau teisės daryti ištarmę apie priežastis, dėl kurių kas nors kenčia nelaimę arba džiaugiasi laime

5. Be to vyriausio, dogmatinio Ijobo knygos autoriaus tikslo, žymus kitas, moralinis. Parodant didelę Ijobo kantrybę matomai norėta duoti drąsos pavyzdys visiems, kuriuos aplanko kentėjimas. Apie tai aiškiai kalba Apaštalas Jokubas /Jok 5,10.I1/: « Kaip skaudžios mirties, kentė- jimo ir kantrumo pavyzdį imkite, broliai, pranašus, kurie kalbėjo Viešpa- ties vardu. Jūs girdėjote apie Ijobo kentėjimą ir matėte Viešpaties galą, nes Viešpats yra gailestingas ir pasigailįsv»

6. Apie tai, kada Ijobo knyga buvo parašyta, yra daug labai skirtingų nuomonių. Vieni jos atsiradimo jieško labai senais, net Mošės laikais, kiti gi sako, ji atsiradusi ne anksčiau antrojo amžiaus pirm Kr

Nėra jokių nurodymų, kurie leistų spėlioti bent su šiokiuo tokiuo tik- rumu, kas buvo jos autorius. Minčių ir išsireiškimų, panašių į sutinkamus Ijobo knygoje, galima rasti Psalmėse, pas Ješają, Jeremiją, Barukhą, Pa- tarlėse ir kitose knygose. Bet dažniausiai autoriai galėjo būti vienas nuo kito visai nepriklausomi. Daugiausia bendrų išsireiškimų yra Ijobo ir Jeremijo pranašystėje, ir jei autoriai yra vienas nuo kito šį pasi- skolinę, tai be didelio svyravimo reiktų pripažinti, kad tai yra padaręs Jeremijas, nes Ijobo knygos autorius išreiškia tas mintis su didesniu įsiti- kinimu, originalumu, rodosi esąs labiau savistovus. Taip galėjo būti juo labiau, kad Jeremijas yra nemaža pasisavinęs ir kitų senesnių rašytojų

2

Įsižiūrėjus į visą I1jobo knygos sąstato dailumą, ir jos poezijos pra- kilnumą, negalima nesutikti su nuomone, kad toks veikalas galėjo būti parašytas, kada Žydų poezija buvo jau pasiekusi augščiausį savo žydėjimo laipsnį, auksinėje rašliavos epokoje, todėl ne anksčiau Saliamono ir ne vėliau karaliaus Ezekijo laikų

Nors nežinome knygos autoriaus vardo, bet abejonės nėra, kad jis turėjo būti Isračlaitis, nes religinis Israėlio minčių pasaulis visur sudaro knygos pagrindą

7. Ijobo knyga yra vientisas veikalas, parašytas prisilaikant tam tikro plano ; visos jo dalys yra dailiai suderintos su tuo planu ir tobulai rišasi tarp savęs ; jei kurios nebūtų, veikalas nustotų savo pilnybės

To nežiūrėdami kaikurie kritikai spėlioja, kad Ijobo knyga buvusi parašyta ne vieno žmogaus, kad pradžioje buvusi daug mažesnė ir kad vėlesnieji autoriai padidinę savo priedais. Tokiais priedais jie laiko visų pirma knygos įžangą /I ir 2 sk/ ir pabaigą /42,7-17/

Bet be įžangos knyga ne tik nebūtų pilna, ji būtų tiesiog nesupran- tama ; nežinotumėm nei Ijobo dejavimo priežasčių, nei ko buvo atėję pas ji jo prieteliai, nei kodėl iškilo tarp ginčas ; trumpai sakant, nebūtų žinoma tai, kas būtinai reikia žinoti, norint sekti ilgus dialogus ir jais do- mėtis. Knygos pabaiga duoda skaitytojui laukiamą paaiškinimą, kuo galų gale pasibaigė Dievo leistas teisiojo Ijobo ištyrimas

Vėlesnio laiko priedu kaikurie laiko Ijobo žodžius 27,11-28,28, nes juose randamos mintys esančios priešingos augščiau išreikštai Ijobo nuo- monei apie Dievo teisybę. Tas priekaištas paremtas klaidingu teksto aiški- nimu ; teisingai suprantant tekstą, jokio priešingumo tarp vienų ir kitų Ijobo žodžių nesimato

Be rimtų įrodymų kaikurie norėtų sutrumpinti Dievo atsiliepimą, iš- mesdami 40,15-41,26. Bet tame straipsnyje yra ne tuščias praplatinimas to, kas augščiau pasakyta, o nurodymas antros priežasties, kodėl žmogui nevalia teisti Dievo apvaizdos kelių ; ta gi priežastis žmogaus silpnumas lygiai svarbi kaip ir pirmoji jojo nežinojimas

8. Visų smarkiausiai ginčijamasi dėl Ėljaus žodžių /31-37 sk/. Dau- guma kritikų laiko juos nereikiamu priedu. Tačiau gerai įsižiūrėjus į Eljaus atsiliepimą, reikia pripažinti, kad jis labai gerai rišasi su kitomis Ijobo knygos dalimis. Eljus pataiso pirmų trijų Ijobo prietelių klaidą ; jis paaiš- kina, kad kentėjimai gali būti ne vien bausmė padarytąsias kaltes, bet taip pat vaistas, kuriuo žmogus auklėjamas dorybėse. Nieko neatsako jam Ijobas, nepeikia jo žodžių ir Dievas, nes Eljus kalba apie tikrą kentė- jimų priežastį, kuri nežinoma Ijobo prieteliams. Eljaus atsiliepimo nepa- vaduoja Dievo žodžiai, nes Dievas nepasako tikros kentėjimų priežasties, tiktai moko priimti juos su pasidavimu, nors ir nebūtų žmogui žinoma kentėjimų priežastis, nes ta priežastis turi būti

Skirtumą Eljaus stiliuje, nors jis tikrumoje netaip jau didelis, kaip kaikam gali rodytis, pigu suprasti. Autorius, kurs rūpestingai parinko išsireiškimus, tinkamus kiekvieno knygoje atsiliepiančio asmens amžiui, kilmei, būdui, įvesdamas smarkų jaunuolį Eljų, tikriausiai tyčiomis pasa- vino jam ilgesnius, bent kiek supainiotus protavimus ir daugiau pasiti- kėjimo savim žodžiuose

9. Ijobo knyga buvo visados kaip Žydų, taip ir krikščionių šv Knygų kanone. Visi šv. Tėvai laikė Ijobą ne prasimanytu, bet istorijos paimtu asmenimi. Ta nuomonė remiasi paties šv Rašto liudijimu, nes jau pra-

4

našas Ezekiėlis /Ez 14,14.20/ stato Ijobą šalia neabejotinai istorinių as- menų, Noės ir Daniėlio, taip „pat ir Apaštalas Jokubas, kai kalba apie jo kantrumą /Jok 5,11/. Žydų ir krikščionių padavimas neturėjo didesnių abejonių apie pasakojamų Ijobo knygoje dalykų istorinį tikrumą. Knygos pradžioje pasakyta, kad Ijobas gyveno Huso krašte, todėl jis buvo ne Žydas. Jo ilgas amžius, jo religija, tyras monoteismas, ta aplinkybė, kad jis atlikinėjo savo šeimynoje kunigo pareigas, taip kaip tai darydavo seno- vės patriarkai, ir kiti minimi knygoje labai senoviniai papročiai, nebuvi- mas aliuzijų į Mošės įstatymą, gana aiškiai nurodo, kad Ijobas gyveno seniausiais, rasi, patriarkų laikais ; kadangi tačiau du jo prietelių buvo Abraomo ir Esavo palikuonys, tai ir Ijobas gyveno vėliau tuodu patriarku

10. Nors Ijobo knygoje tikrai kalbama apie istorinius atsitikimus, aišku tačiau savaime, kad Ijobas ir jo prieteliai nesikalbėjo tarp savęs apie kentėjimų priežastis eilėmis, ir pašnekėsiuose negalėjo būti tos darnios tvarkos ir to nuostabaus sąryšio, koks yra visame veikale. Todėl kone visi aiškintojai mano, kad Ijobas ir jo prieteliai pasakę savo pašne- kėsiuose tik pagrindines knygoje randamas nuomones ; gi išreiškimo būdas, tvarka, visa viršinė forma teisingai savinama įkvėptam knygos autoriui. Šv Tomas Akv mano, kad Dievo apsireiškimas buvęs tik vidi- nis, patvirtintas išviršiniais ženklais. Šetono atsiradimas Dievo taryboje yra, be abejonės, tik poetinis išreiškimas tos tiesos, kad piktoji dvasia pavydi žmogui dorybių, bet negali jam kenkti be Dievo leidimo. Skait- menys, kuriais aprašomi Ijobo turtai, regimai duodami apskriti. Nelaimės viena po kitos krentančios ant Ijobo ir tik vienas išlikęs gyvas pasiunti- nys jas paskelbiąs Ijobui taip pat tik poetinis aprašymas bent kiek kitaip įvykusių pačių dalykų. Griežtai atskirti visur Ijobo knygoje, kas yra vien autoriaus nuosavybė, daugelyje vietų tiesiog negalimas dalykas

11. Kadangi knygoje Ijobo ir jo prietelių išreiškiama ir ginama nevie- nokios, viena kitai priešingos nuomonės, tai aišku, kad ne visur nuomo- nių vertė yra vienoda, nors visa knyga įkvėpta. Dievišką vertę be abejo turi tai, pats įkvėptas autorius sako apie Ijobą knygos įžangoje ir pa- baigoje ir kalba Dievas. Kadangi autorius, regisi, išreiškia savo mintis per Eljų, su kuriuo Ijobas nesiginčija, kurio ir Dievas nepeikia, todėl ir Eljaus žodžiai turi didesnę svarbą, nekaip kitų kalbančių asmenų. Aps- kritai sakant, tuose pašnekėsiuose tik tai turi Dieviško žodžio svarbą, kas visų vienodai išreiškiama, kas nepeikiama nei Dievo vardu nei paties auto- riaus, nes tik tai galima laikyti šv Dvasios pamokymu. Smulkmenose ta- čiau ir čia lieka nevisai maža abejonių

IJOBO KNYGA

1. 'Huso šalyje buvo vienas žmogus, vardu Ijobas. Tas žmogus buvo be vyliaus, tiesus, bijojo Dievo ir šalinosi nuo pikto. žJam buvo gimę septyni sūnūs ir trys dukterys. 3Jo lobis susidėjo septynių tūkstančių avių, trijų tūkstančių kupranugarių, taip pat penkių šimtų jungų jau- čių, penkių šimtų asilių, o be to jis turėjo labai daug šeimynos. Jis buvo labai žymus žmogus visų Rytiečių tarpe

*Jo sūnūs eidavo vieni pas kitus ir keldavo pokylius, kiekvienas savo dieną. Jie siųsdavo ir pasikviesdavo tris savo seseris valgyti ir gerti kartu

Knygos įžanga: tikroji Ijobo nelaimių priežastis. Jo išbandymas

I,I-2,13. Knygos įžangoje pasa- koma tikra Ijobo nelaimių priežastis. Čia visų pirma aprašomas dievobai- mingumas turtingo ir laimingo Ijobo, kurį pats Dievas giria savo angelų ir šetono akyse. S ainnas tvirtina, kad Ijobo dievobaimingumas tai tik jo laimės pasčka ir gauna Dievo leidimą ištirti Ijobo dorybę atėmimu visų jo turtų /I,I-12/. Tačiau Ijobas, nustojęs savo vaikų ir viso savo lobio, nesiskundžia ir nenusigręžia nuo Dievo /1,13-22/. Tuomet šetonas vėl gauna Dievo leidimą toliau mė- ginti Ijobą ir siunčia jam baisią ligą. Bet ir didžiausi skausmai ir pikti žmonos pasityčiojimai nepadaro, kad Ijobas įrūstintų Dievą /2,1-10/. Trys Ijobo prieteliai Eliphasas, Bildadas ir Sopharas ateina paguosti jo ne- laimėje ir sujaudinti baisių kentėji- reginio pradžioje sėdi prie Ijobo tylėdami septynias dienas /2,11-13/.

1. LHuso šalyje. Tas kraštas buvo tikriausiai į rytus nuo Jordano, vaka- riniame Haurane. Senovinis pada- vimas, kurį patvirtina sutinkamos pačioje knygoje žinios, sako, kad Ijobas gyvenęs į pietvakarius nuo Damasko, dabartinėje Nukros aps- krityje, netoli nuo Nauos miestelio. Plg Jer 25,20; Raud 4,21. Ijobas.

Ebr 'Ijjob. Tikra to vardo reikšmė nežinoma. Taip pat vadinosi vienas Isakharo palikuonių /1 Moš 46,13/, panašiai gi vienas Idumėjos karalius /1 Moš 36,33/. Be vyliaus. Ebr tham, be ydos, tobulas. Tiesus : kurs eina tiesiai doros keliu, jo neiškrypdamas. Bijojo Dievo. Die- vo baimė buvo Ijobo dorybių šalti- nis. Dievo baimės pasčka buvo ta, kad Ijobas šalinosi nuo pikto. *Sebiyni sūnūs... Dėl savo dievobai- mingumo Ijobas buvo palaimintas ir žemiškais dalykais, tarp kurių gau- singi palikuonys kaip užmokestis dorybes statoma pirmon vieton /plg 3 Moš 26,9; 5 Moš 28,4.11 ; Ps III,2; 127,3; Sir 44,11/. Sūnūs buvo dides- malonė nekaip dukterys. 3 Jo lobis. Ebr t: jo smulkių gyvulių bu- vo...; todėl minimos visų pirma avys ir ožkos. Prie pirmo palaiminimo buvo pridėtas ir kitas, Žemiškas 10- bis, kurs anais laikais susidėdavo visų pirma naminių gyvulių. Daug šeimynos. Turint daug gyvulių nega- lima buvo apsieiti ir be daugybės tarnų. Labai žymus. LXX : augš- tos kilmės. Ebr t reikia suprasti apie Ijobo reikšmę, kuri buvo jo didelių turtų pasčka. Rytiečiu. Rytiečiais šv Rašte vadinami Arabai, gyvenu- sieji tarp Euprato upės ir Palesti- nos, todėl ir Ijobas turėjo būti Arabas

*Kiekvienas savo dieną: Sau pa- skirtą savaitės dieną ; todėl pokylia-

6 Jjob I,5—9

su jais. 50 kai pokylio dienų eilė apeidavo visus aplinkui, Ijobas siųsdavo pas juos ir pašventindavo juos, atsikėlęs gi auštant atnašaudavo kiek- vieną deginamųjų aukų. Nes jis sakė: Kad kartais mano sūnūs nebūtų nusidėję ir įrūstinę Dievo savo širdyse. Taip darė Ijobas visuomet SVieną dieną, atėjus Dievo sūnums pasirodyti Dievo akivaizdon, atsi- rado tarpe ir šetonas. "Viešpats jam tarė : kur ateini ? Jis atsakė ir tarė : Apėjau žemę aplinkui ir išvaikščiojau ją. *Viešpats jam tarė : O ar nepastebėjai mano tarno Ijobo, kad nėra jam lygaus žemėje ; jis žmogus be vyliaus, tikras, bijo Dievo ir traukiasi nuo pikto ? *Šetonas atsakė jam

vimas buvo nuolatinis. Kiekvienas Ijobo sūnus, matomai, gyveno atski- ruose namuose, bet sutarimas tarp visų buvo labai didelis. Tyis savo seseris. Jos gyveno pas savo motiną. 5Dienų eilė apeidavo visus aplinkui : aštuntos dienos rytą. Siųsdavo pas juos. Religinės apeigos buvo atliekamos tėvo namuose. Pašventindavo : apiplovimais ir kitais papročio priimtais būdais, o taip pat aukomis. Auštant. Ankstyva va- landa liudijo apie Ijobo uolumą. Atnašaudavo. Patriarkų laikais kiek- vienas šeimos tėvas buvo kartu ir kunigas. Deginamoji auka buvo tuo- met visų priimtas atnašavimo būdas. Nes jis sakė. Nors Ijobo vaikų susirinkimai, kuriuose jis pats nedaly- vaudavo, turėjo būti visai padorūs, bet jautri Ijobo sąžinė bijojo, kad kartais ir juose nebūtų kur nors Die- vo įrūstinimo. Įvūstinę. Vulgatoje yra euphemismas «laiminę » vietoje «keikę». Bet žodis «laiminti » kai- kada reiškia pat, ir atsisvei- kinti, nes žmonės atsisveikindavo linkėdami vienas kitam laimės. Todėl Ar čia gal norėta pasakyti, kad kar- tais Ijobo vaikai nebūtų atsisveikinę su Dievu savo širdyse, t y užmiršę Dievo, kas pokyliaujant neretai įvyks- ta. Tokiame širdies nusikaltime Ijo- bas matė įrūstinimą Dievo ir rūpinosi permaldauti jį. Visuomel : kas sa- vaitę

SVieną dieną. Danguje nėra keiti- mosi dienos ir nakties. Todėl tas pa- sakymas paimtas žemės santykių. Ir visas tas pasakojimas apie tarybą pas Dievą yra simbolinis : juo paro- doma, kad Dievas rūpinasi žmonė- mis /Tom/. Dievo sūnums. Dievo sūnumis čia vadinami gerieji angelai. pasakojimo reikia suprasti, kad čia turima galvoje angelai sargai, ku- rie gauna įsakymus nuo Dievo ir jam duoda apyskaitą sau pavestų pa-

reigų atlikimo. Kaikada Dievo sūnu- mis vadinami ir teisieji Žmonės. Šetonas. Ebr kalboje tas žodis reiškia priešininką. Vardas čia gerai pasako, šetonas daro. Ir šetonas nuo pir- mųjų gimdytojų nupuolimo daly- vauja žmonijos ir atskirų žmonių istorijoje, tiek kiek Dievas tai jam leidžia /Jo 12,31; I Petr 5,18/. Ka- dangi ir šetono veikimas turi pra- versti geriesiems žmonėms, tai ir jis, nors prieš savo valią, tarnauja tik kaip Dievo nutarimų vykdytojas. Šetonas pasirodo Dievo akivaizdoje tiek, kiek Dievas mato /Grig/ ir dėl- to, kad tose vietose, kuriose apsireiš- kia Dievo viešpatavimas ir yra gerų angelų, jis pavydėdamas žmogui do- rybės laukia, kad jam būtų leista gundyti. "Iš kur aleini ? Dievas visa žino be teiravimosi. Klausimu nurodoma Dievo galybė neleidžianti šetonui veikti, ko jis pats nori /Aug/ ir priverčianti jausti, kad Dievas visa mato /Tom/. Gal taip pat pažy- mima, kad Dievas šetono darbus, apie kuriuos klausia, lyg kad neži- notų, tuo pačiu pasmerkia. A pėjau žemę... Plg 1 Petr 5,18; 6,12. Minė- damas žemės lankymą šetonas savi- nasi valdžią ir viešpatavimą žemėje. 47 nepasiebėjai... Ebr t: ar nepa- dėjai savo širdies ant... t y ar stebė- jai ir atidžiai ištyrei. Klausimo pras- čia toki: tu juk pastebėjai Ijobą ir pavydi jam dorybių. Jis žmo- gus... Dievas giria Ijobą tais pačiais žodžiais, kuriais jis buvo anksčiau autoriaus pagirtas. Tikra dorybė yra meilus reginys pasauliui ir angelams, ir pats Dievas parodo, kaip didelė yra teisaus žmogaus vertė. *Aygi Ijo- bas... savo atsakymu šetonas sten- giasi sumažinti Ijobo dievobaimin- gumo vertę. Anot jo, ji remiasi tiktai baime, oir bijo Ijobas tik dėl to, kad tai jam esą labai naudinga. Taip še- tonas nerasdamas nieko pikto, sten-

Jjob I,I0—19 7

ir tarė : Argi Ijobas veltui bijo Dievo ? "ar tu neapsupai visų pusių jo paties, jo namų ir viso jo lobio ? argi nepalaiminai jo rankų darbų, ar jo lobis nepadaugėjo žemėje ? "Bet ištiesk truputį savo ranką ir paliesk visa, jis turi, ir matysi, ar jis nekeiks tavęs į akis ? 12Taigi Viešpats tarė šetonui : Štai, visa, jis turi, yra tavo valdžioje ; tik prieš nekelk savo rankos. Po to šetonas išėjo po Viešpaties akių

13Vieną dieną, kai Ijobo sūnūs valgė ir gėrė savo pirmagimio brolio namuose, atėjo pas Ijobą pasiuntinys ir jam sakė : Jaučiai arė, o asilės ganėsi šalia ; 15bet įpuolę Sabiečiai